Ar pastebi.

Ar pastebi, kaip tylu naktį?


Gyvenime, kiek kartų mirtį reiks aplenkt?

Kiek kartų atkartot paskutinius žodžius,

Kuriuos stingstančiom lūpom ištarė tyla?

Ir kiek gi naktų – bemiegių, pranašiškų –

Gali žmogus vienas išlaikyt?


Ar pastebi, kaip amžiais kaupta išmintis

Staiga taip ima ir išnyksta?

Palieka tuščią vietą ten, kur dar nelaikas buvo.

Prisigert – rasos ryte, ar pilnaties skaistumo gryno,-

Kad išlaikyt, kad nepaleist.


Ar pastebi, kaip žodžiai virsta amžina tyla,

Giliai giliai po liežuviu paslėpta?

Ir tas žinojimas, kad tai jau pabaiga

Sužlugdo viltį vėl pakilti.


Šaukiu visus Dievus –

Gal dar ne laikas buvo.

Bet neatsako jie ir nešnibžda kada ir man bus laikas atgailauti.




In Memoriam L.S.